Naujų būstų sektoriuje dirbančios įmonės pastebi, kad pirkėjai labai domisi būstais su rekuperacijos sistemomis. Pasak specialistų, jos ypač aktualios naujakuriams, kurių namuose gausu naujų baldų, buitinės technikos ir apdailos detalių.
Įvairių tyrimų duomenimis, žmogus patalpose praleidžia iki 80 proc. laiko, todėl ypač svarbu, kad jose oras būtų švarus. Geras vėdinimas ypač aktualus naujai įrengtame būste, kur prie visų kitų orą teršiančių faktorių (kietųjų dalelių, dulkių, įvairių mikroorganizmų) gali prisidėti ir didesni nei įprastai vėžį sukeliančių kancerogenų kiekiai. Juos skleidžia ką tik iš gamyklų atkeliavę baldai, buitinė technika, apdaila ir kt. šaltiniai.
Tinkamas patalpų vėdinimas yra itin svarbus rudenį ir žiemą, kai namuose rečiau praveriami langai ir žmonės juose praleidžia daugiau laiko, nei šiltuoju metų laiku. Tačiau naujakuriai, rinkdamiesi savo svajonių namus, vis dar nėra plačiai susipažinę su rekuperacijos – namų vėdinimo sistemos – principais ir svarba, o dažnu atveju renkasi ją dėl „mados“.
Neleidžia patalpoms atšalti
Rekuperacija svarbi ne tik dėl vėdinimo, bet ir dėl to, kad kartu veikia kaip šildymo sistema. Ji geba sulaikyti šilumą, kuri, atvėrus langus, būtų išstumiama į lauką. Rekuperacija leidžia pašildyti šviežią lauko orą išmetamo nešvaraus oro sąskaita. Vėdinimas reikalingas tam, kad būtų gaunamas oras, kuriuo kvėpuojame.
Oras turi pasikeisti kartą per tris valandas
Statybų techninis reglamentas numato, kad oras gyvenamosiose patalpose turi visiškai pasikeisti kartą per tris valandas – taip užtikrinama reikiama patalpos oro kokybė. Jei patalpose rūkoma ar sportuojama, oro kaita turi būti dar aktyvesnė.
Nesvarbu, ar tai būstas, ar biuras – jį reikia nuolat vėdinti, kad viduje esantis oras būtų keičiamas nauju ir šviežiu. Nepakankamai vėdinant per ilgesnį laiką patalpoje daugėja mikrobų, drėgmės, dulkių, mažėja deguonies.
Tinkama ventiliacija sumažina ligų riziką
Gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Laura Tamašauskienė sako, kad oro tarša yra svarbus ūmių ir lėtinių kvėpavimo takų ligų išsivystymo ir mirštamumo nuo jų rizikos veiksnys. Pasak jos, ore esantys teršalai ne tik sustiprina alerginėmis kvėpavimo takų ligomis sergančių pacientų simptomus, bet ir skatina įsijautrinimo įkvepiamiesiems alergenams išsivystymą.
„Namų aplinkoje, ypač po atlikto remonto ar renovacijos, įsigijus naujus buities prietaisus, baldus, dar ilgą laiką yra jaučiami specifiniai kvapai. Šie kvapai gali įvairiai veikti žmogaus sveikatą: nesukelti jokių simptomų, sukelti lengvą diskomfortą ar sunkius klinikinius požymius. Kai kurių cheminių medžiagų kvapas gali sąlygoti akių, nosies, gerklės ar kvėpavimo takų sudirginimą. Stiprūs kvapai sukelia deginimo jausmą krūtinėje, kosulį, švokštimą, dusulį.
Ypač svarbu užtikrinti patalpų vėdinimą pacientams, sergantiems alerginėmis ligomis, kad būtų sumažinta alergenų koncentracija aplinkoje“, – pabrėžė L. Tamašauskienė.